Android: netrunner

maxresdefault Daug laiko praėjo nuo paskutinio posto šiame bloge, nedažnai tenka išsitraukti ir žaidimus iš spintos, bet esant progai visada stengiuosi sužaisti bent partiją vieno ar kito žaidimo. Paskutiniu metu nebeliko žmonių su kuriais galėčiau pažaisti kažką rimto, tad tenka tenkintis senais gerais „euro“ geimais. Jei pažiūrėt atgal į tuos du metus per kuriuos nieko doro neparašiau tai stalo žaidimų pasaulyje įvyko gan nemažai įdomių dalykų iš kurių pats įdomiausias man – „Android Netrunner“ išleidimas.

Matyt pačius Fantasy Flight Games užkabino jų sukurtas Cyberpunk‘o pasaulis. Originalus žaidimas „Android“ nebuvo itin populiarus, tačiau man asmeniškai tai vienas iš labiausiai tema persmelktu žaidimu.  Tolima ateitis su androidais, klonais, hakeriais, korporacijom ir jų nešvariais darbeliais. Klasikinis cyberpunk‘as. Kūrėjai įdėjo nemažai darbo įvilkdami savo sukurtos istorijos įvilkimui į šio stiliaus rėmus ir reikia pripažinti jog jiems tai puikiai pasisekė.  Po originalaus žaidimo išleidimo sekė dar vienas žaidimas kurio veiksmas taip pat vyksta šioje visatoje. „Android infiltration“ irgi negalėjo pasigirti stulbinančia sėkme. FFG nenuleido rankų ir pabandė dar kartą. Trečiasis žaidimas vykstantis šioje pat visatoje –„Android Netrunner“. Skirtingai nei prieš tai du buvę stalo žaidimai šis žaidimas – kortinis.  Nors pats žaidimas nėra naujas, tačiau FFG jį įvilko į „Android“ visatos marškinėlius ir suteikė jam LCG (Living card game) formatą. Nuo pirmos išleidimo dienos jis tapo hitu. Trečias kartas nemelavo.  Šio posto rašymo metu ši žaidimas BGG svetainės reitinge užima 5 vietą nors nuo jo išleidimo jau praėjo du metai.  Man šis žaidimas pakeitė taip numylėtą „Race for the galaxy“ . Kuom jis toks ypatingas? Taigi, apie viską iš eilės. LCG formatas. atsisiųsti Turbūt daugelis mažiau besidominčių kortiniais žaidimais žmonių nelabai žino kas tai per formatas ir kuo jis skiriasi nuo kitų. Iš viso galimi keli variantai. Paprastesni žaidimai dažniausiai savyje turi tam tikrą kortų skaičių su kuriomis žaidėjai žaidžia. Vėliau leidėjas gali nuspręsti išleisti papildymą kuris arba tiesiog prisideda prie pagrindinio žaidimo arba pakeičia kai kurias kortas. Tokie žaidimai per visą savo gyvenimą gauna nuo 1 iki 3-4 papildymų kuriuos žaidėjai įsigyja pagal savo norus. Antras galimas formatas – CCG/TCG (collectible card game / Traiding card game). Šiame formate galima rasti didžiausius pasaulio grandus „Magic the gathering“ , „World of warcraft“ ir pan.  Jei kas neesate susidūrę su nei vienu iš šių žaidimų tai trumpai apšviečiant esmė yra tokia. Žaidėjai patys formuojasi savo kalades (pagal numatytas taisykles) iš daugybės galimų kortų. Naujos kortos pasirodo kas keli mėnesiai ir taip vis plečia šių žaidimų galimybes. Lyg ir viskas būtų gerai, bet jau šio formato pavadinime yra užuomina į šio formato minusą (kitiems tai pliusas) . Tai yra kolekcinių kortų žaidimai, o tai kas gali būti kolekcionuojama dažniausiai būna brangu.  Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, yra rengiami šių žaidimų turnyrai, bet tam, kad turėtum nors kokius šansus šiuose turnyruose privalai turėti stiprią kaladę su stipriomis (retomis) kortomis, kurios gali kainuoti net iki šimto litų už vienetą (kaladėje dažniausiai būna daugiau nei viena tokios kortos kopija). Taigi turnyrinės kaladės dažniausiai būna itin brangios. Kaip suprasti retos kortos? Šioje vietoje reiktų papasakoti apie tai kaip žaidėja gauna kortas ir kokios jos gali būti. Dažniausiai kortos skirstomos į „comon“ „uncomon“ ir „rare“ tipus. Comon – dažniausiai pasitaikančios kortos kurios yra nebrangios, bet jų panaudojimas kaladėse taip pat būna ribotas, uncomon – rečiau pasitaikančios kortos, rare – retos kortos. Kuo retesnė korta tuo galingesnis jos efektas.  Žaidėjai dažniausiai perka kortų pakuotes, tačiau jie nežino kokios kortos bus viduje. Viskas ką jie žino tai kiek kokio retumo kortų bus šioje pakuotėje ir pirkdami šias pakuotes žaidėjai perka tarsi loterijos bilietą.  Tarkim Magic the gathering atveju pigiausioje pakuotėje kuri kainuoja keliolika litų gali rasti retą kortą kuri kainuoja vos kelis litus arba retą kortą kuri gali kainuoti iki šimto litų, bet susirinkti norimą kaladę vien perkant tokias pakuotes yra labai sunku, todėl žaidėjai tarpusavyje mainosi (perka) kortom atsižvelgiant į jų vertę.  Dar vienas šio formato minusas – ne visos kortos yra tinkamos turnyram. Po kelerių metų kortos kurios buvo naujos dažniausiai išsirotuoja ir jomis turnyruose žaisti nebegalima, reikia pirkti naujas.  Tai buvo vienas iš pagrindinių niuansų kodėl aš baigiau žaisti MTG. Ir dabar atėjo laikas pristatyt FFG sugalvota formatą „Living card game“ kuriuo ir buvo išleistas „Android netrunner“. Kol kas tai yra man labiausiai patinkantis  formatas. Žaidime žaidėjai taip pat kuria savo norimas kalades iš daugelio kortų (apie patį žaidimą kiek vėliau), tačiau čia kortos nėra suskirstytos pagal retumą ir pirkdami papildymus (išleidžiami kas keli mėnesiai) žaidėjai žino kokios tiksliai kortos bus viduje (visos pakuotės vienodos, juose visos papildyme išleistos kortos) ir pirkdami pakuotę su kortomis iškarto gauna maksimalų kopijų skaičių kuris gali būti kaladėje. Tarkim Netrunner atveju tai yra po 3 vienodas kortas (vadinama playset‘ais).  Visos išleistos kortos yra tinkamos turnyrams.  Kadangi kortos neskirstomos pagal retuma ir jas gali gauti visi norintys jos neturi šansų pabrangti. Šiame žaidime kaladės kur kas pigesnės nei CCG formato žaidimuose. Taigi, pirmas dalykas kuriuo mane sužavėjo „Netrunner‘is“ – LCG formatas. Dabar reiktų pristatyti ir patį žaidimą. Ta da da daaaaaaaaaaaaaaaaaaa….. „Android Netrunner“ Kaip jau minėjau, žaidimas vyksta tolimoje ateityje, žmonės jau kolonizavo mėnulį bei Marsą, o klaviatūrą ir pelę galima rasti tik muziejuje. Pasaulis apvyniotas komunikaciniu tinklu kuriame informacijos perduodamos per vieną sekundę kiekis yra kur kas didesnis nei užrašytos per pirmus penkis tūkstančius metų po rašto atsiradimo. Viskas be išimties vyksta šiame tinkle ar bent jau turi vienoki ar kitokį atgarsį. Megakorporacijos valdančios pasaulį tai supranta ir tai yra jų didžiausias privalumas ir tuo pačiu didžiausia bėda.  Jei yra informacija kuri gali būti parduota vadinasi visada atsiras tie kurie norės šią informaciją pasisavinti ir parduoti, arba pasisavinti ir ją paviešinti nes tai būtų teisinga… Kiti tai daro tik dėl sportinio intereso. Android netrunner būtent ir yra apie tai. Kaip jau minėjau, tai nėra originalus žaidimas. Pirma jo versija buvo išleista dar 1996 metais ir jo autorius Richard Garfield. FFG perėmė šį žaidimą, suteikė jam LCG formatą bei išgrynino taisykles. Žaidėjai žaidime pasirenka arba korporacijos arba run‘erio (hakerio) vaidmenį.  Priklausomai nuo pasirinktos barikadų pusės priklauso kaip turi būti sudėta kaladė ir kaip vyksta žaidimas. Vienas  nuostabesnių šio žaidimo aspektų – nesimetrinis žaidėjų žaidimas. Runerio ir korporacijos žaidėjo kaladės bei žaidimo taisyklės skiriasi kardinaliai.   Korporacijos tikslas – surinkti septynis taškus iš įvykdytų dienotvarkės (agenda) kortų, runerio tikslas – pavogti šias kortas iš korporacijos serverių. Korporacija bado apsaugoti šias kortas instaliuodamos įvairius serverių upgreidus, apsaugines programas, žaisdamos tam tikrus įvykius ir pan.. o runeriai bando visas šias apsaugas nulaužti naudodami turimas programas, įrangą (hardware) bei turimus ryšius ir visa tai vyksta įtemptoje aplinkoje kai runeris bando išvengi žalos, sukaupti pakankamai resursų programų instaliavimui ir korporacijų apsaugų nulaužimui, o korporacija visuomet bando balansuoti tarp serverių apsaugos ir darbotvarkių „prastūmimo“. corp_cards1 Tam, kad suprasti kaip viskas intensyvu būtina sužaisti bent viena šio žaidimo partija. Dar daugiau nenuspėjamumo bei galimybių suteikia identifikacijos kortos. Kiekvienas žaidėjas prieš kurdamas savo kaladę pasirenka už kurią iš galimų grupių jis nori žaisti. Kol kas žaidime yra keturios korporacijų grupės ir trys runerių grupės. Kiekviena grupė turi savo bendrus bruožus ir galimas naudoti kortas, tačiau kiekvienos grupės viduje žaidėjai gali pasirinkti konkrečią rolę kuri suteikia papildomas galimybes. Tokiu būdu žaidėjai gali pritaikyti žaidimą prie sau patinkančio stiliaus. corp_cards_ice Kuo toliau, tuo daugiau yra išleidžiama kortų ir žaidimas vis įgauna naujas formas , kiekvienas runerio susidūrimas su korporacija – skirtingas. Kaip ir CCG formate, taip ir čia žaidimas progresuoja, tačiau norint žaisti turnyruose nereikia investuoti didelių sumų. Mano manymu, net jei nesiruošiama dalyvauti turnyruose verta nusipirkti startinį rinkinį (core set), kuriame žaidėjai ras visas reikiamas kortas tam, kad išbandyti žaidimą žaidžiant už kiekvieną runerių grupę ar korporaciją. Žaidimas išties nuostabus ir užkabinantis. Gali būti jog prireiks šiek tiek laiko tam, kad perkastumėte taisykles, bet patikėkit – jis to vertas. Ateityje manau apžvelgsiu konkrečiau kiekvieną iš runerių grupių bei kiekvieną korporaciją. Kas kart išeinant naujom kortom bandysiu apžvelgti geriausias iš jų. Aprašysiu savo naudojamas kalades bei tai kaip ir kodėl jos veikia. runner_cards_2 Kol kas tiek…. Exonn, jack out…

One comment

  1. wr parašė:

    Sveikas, sugrįžęs 😉 Nors ir mačiau ne vieną video apžvalgą šio žaidimo ir kažkiek žiūrėjau kovas online, bet vis tiek visas mechanikas sunku suprast. Bet bus įdomu paskaityt apie skirtingų frakcijų/grupių ypatumus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


*