Warmachine Kaune

Warmachine startuoja Kaune, nuo šiol visi norintys galės išbandyti Warmachine atėję į stalo žaidimų klubą Hexagonas.  Šiuo metu Kaune jau yra trys žaidėjai ir tikiuosi jog jų atsiras daugiau. Ta proga hexagono forume atsirado pirmieji postai apie warmachine pasaulyje gyvuojančias frakcijas.

Retribution of Scyrah

“We are not Your average pointy ears“

Taigi, jeigu jūs tikitės ir šiame pasaulyje išvysti įprastinius elfus, tai šiek apsirinkate. Žinoma, jų ausys – ilgos ir smailos, veido bruožai – vėlgi elfiški ir gyvenimo trukmė ne tokia trumpa kaip žmonių. Tačiau tai tikrai ne tie taurūs sutvėrimai, kuries pažįstame, tarkim, iš J.R.R.Tolkieno knygų. Jie greičiau primena elfus iš Sapkowskio “Raganiaus” ciklo. Tai desperacijos apimta tauta ant išnykimo ribos, kuri pateisina bet kokias priemones kovoja vardan išlikimo. Bet apie viską nuo pradžių.

Kai pasiskaitai Retribution’o beletristiką, kyla labai daug asociacijų su nacionalsocialistų iškilimu tarpukario Vokietijoje. Žinoma, ne ideologinių, bet greičiau istorijos susiklostymo paralelių. Elfai, viena iš seniausių Immoreno rasių, kadaise buvo galinga ir klęstinti civilizacija. Elfų istorikai teigia, jog senoji Lyoss’o civilizacija pati viena būtų galėjusi atremti orgotų įsiveržimą į Immoreno kontinentą (tą patį, kuriame ir yra įsikurusios visos Geležinės Karalystės (Iron Kingdoms) – Khador, Cygnar, Protectorate of Menoth, Cryx). Tačiau klęstinčią Lyoss’o imperiją sunaikino netikėtas kataklizmas – nepavykęs bandymas išsikviesti į šį pasaulį elfų dievus ir suteikti jiems fizinius kūnus. Na, ne visai nepavykęs, nes dievai visgi išgyveno per portalo sprogimą ir netgi išlaikė savo fizinę formą, tačiau didysis sprogimas visiškai sunaikino Lyoss’o sostinę su milijonais gyventojų, o pačią Lyoss’o imperiją pavertė dykvietę, kurioje dar ilgai lijo liepsnojančių akmenų lietus.

Likusius gyvuosius elfų dievai vedė per visą kontinentą į Immoreno vakarus, kur geografiškai patogioje vietoje įkūrė naują elfų valstybę – Ios’ą. Tauta gyveno drauge su savo dievais ir kurį laiką kaip ir viskas buvo gerai, bet netrukus Ios’ą vėl pradėjo persekioti įvairios nelaimės – visokios visuomenės stagnacijos, pilietiniai karai ir tarpusavio žudynės, visuotinė žynių beprotybė, pradėjo atsirasti visokios sektos. Pradėję silpti dievai nusprendė išeiti ir leisti savo globotiniams gyventi atskirai. Niekas nežinojo, kur patraukė dievai, tačiau netrukus pasidarė tik dar blogiau. Atsirado teorija, jog daugelis dievų greičiausiai mirė. Pavyzdžiui, įrodymu jog mirė vaisingumo ir gimstamumo deivė, galėjo būti tas faktas, jog pradėjo gimti elfų kūdikiai neturintys sielos. Netrukus elfai suranda ir gražina į Ios’ą vienintelę žinomą gyvą savo deivę – Scyrah. Tačiau deivė silpsta ir merdi. Panašiu metu atsiranda ypač ekstremistinė radikali grupuotė “Retribution of Scyrah”. Jos teigimu, tam kad išgelbėti deivę ir visą tautą, būtina sunaikinti visus žmogiškos kilmės magijos naudotojus, kurių veiksmai esą sekina deivę. Ilgai laiką šios sektos nariai yra persekiojami, tačiau ilgainiui nerandant sprendimo dėl deivės Scyrah, retribucionistai sulaukia vis daugiau palaikymo, įgauna didelę karinę galią ir paima faktinę valdžią politiniu keliu. Tiksliau Ios’o valdžia tampa jų įkaitais ir turi pradėti skaitytis su “Retribution of Scyrah”. Tiesa, reikia pažymėti, jog “Retribution of Scyrah” nėra tikroji Ios’o kariuomenė, ją finansuoja kelios labai įtakingos elfų didikų giminės. Didžioji dauguma Retribucijos pajėgų yra dislokuotos už Ios’o ribų, priešiškose, daugiausiai Khadoro, žemėse, slaptose požeminių bunkerių bazėse ar tankiuose miškuose, iš kur laiku atėjus galės smogti greitą ir stiprų smūgį priešui. Nuosaiki Ios’o valdžia baiminasi, jog radikalūs “Retribution of Scyrah” veiksmai ir galimas karas atneš elfų tautai galutinį sunaikinimą, tačiau ekstremistų atsakymas vienas: “nei žingsnio atgal ir jokio gailesčio žmonėms”.

Netrukus agentai perduoda nepatvirtintus, tačiau patikimai skambančius gandus, jog Khadoro magai nelaisvėje laiko elfų žiemos dievą Nyssor’ą. Pradedama rengti precedento neturinti karinė operacija. Čia vėlgi turiu prisiminti Trečiojo Reicho Vokietiją ir II pasaulinio karo pabaigą, nes ši operacija labai primena paskutinį Vokietijos bandymą perlaužti karo eigą, vadinamąjį “Battle of Bulge”. “Retribution of Scyrah” priešui nepastebėjus giliai į Khadoro teritoriją įveda didžiules karines pajėgas ir pradeda Brunzigo forto puolimą, idant nukreiptų priešo dėmesį. Tuo tarpu mažos elitinės pajėgos turi įsiveržti į fortą iš užnugario ir išvaduoti Nyssor’ą iš įkalinimo. Bet Khadoro magams pačią paskutinę sekundę pavyksta išvežti paslaptingąjį kalinį nežinoma kryptimi.
Nors operacija nepavyko, tačiau elfai pasiekė dvi nedideles pergales – patvirtino savo dievo Nyssor’o egzistavimą ir smogę skaudų smūgį sugebėjo taip pat tyliai ir nepastebimai pasitraukti. Karas prasidėjo ir nuo šiol priešas niekada nebesijaus saugus.

Taip mes atsiduriame esamajame Warmachine Prime MKII laike, nuo kurio toliau vystysis Ios’o elfų tautos istorija.

 Magyar

Cryx

Kriksai, šešėlių ir košmarų imperija.Taip žmonės mato šią tautą, kaip tik baisius išsigimėlius, nemirėlius, raganius ir kitas išgamas.Bet jie nesupranta, kokia yra Kriksų prigimtis.Leiskite jums trumpai atskleisti iš kur jie atsirado ir kodėl jie čia.

Pradžioje, Immorene buvo tik viena esybė – Torukas.Didis drakonas, prilygstantis Dievams. Bet jam būti vienam, visagaliui, pasidarė tikrai neįdomu.Taigi, jis padalino savo sielą-širdies akmenį, athancą. Iš šių dalių gimė kiti Drakonai, paveldintys dalį Toruko. Jis norėjo savo pavaldinių, bet padarė pirmą ir vienintelę savo klaidą. Jaunieji Drakonai, paveldintys Toruko išdidumą, laikė save Dievais, taigi net nesiruošė tarnauti savo kūrėjui. Prasidėjo Drakonų karai, ir nė vienas negalėjo prilygti Toruko didžiai jėgai. Keli buvo sumedžioti, nubausti už išdavystę. Prieš šešiolika šimtmečių, Drakonai susivienijo ir nusprendė kovoti kartu prieš savo kūrėją. Nors jiems nepavyko įveikti Toruko, taip pat ir jam, nepavyko nugalėti jų visų kartu. Didis Drakontėvis atsitraukė į Šardės salas, ten pradėdamas statyti savo imperiją.

Tuo metu, Šardės salose savo karalystę valdė keturiolika piratų karalių. Kiekvienas iš jų buvo arogantiškas kvailys, valdantis tūkstančius pasekėjų. Drakontėvis pasiuntė viena iš savo pavaldinių, nešdamas žinią, jog jie dabar bus jo pavaldiniai. Kaip ir buvo galima tikėtis, piratai tik pasišaipė iš jo ir pasiruošė puolimui. Vienas iš karalių pats plaukė į kovą, milžiniškame koviniame laive Atramentuje. Kad ir kaip siaubingai šis laivynas galėjo atrodyti mirtingajam, Torukui tai buvo menkniekis. Jis sudegino Artementų ir visą jo įgulą vienu galingu ugnies pliūpsniu, išplėšdamas mirtingųjų sielas iš jų kūnų ir pririšo jas prie sunaikinto laivo.Dabar, jie pakluso Torukui, mirę kariai, niekada nepailstančios šmėklos, pasiruošusiuos tarnauti Drakontėviui.

Po šio įvykio likę trylika karalių susirinko aptarti iškilusios problemos. Deja, Drakontėvis ir jo šmėklų laivynas jau buvo arti. Porto miestas buvo sunaikintas, o išsigandę karaliai slėpėsi vieninteliame nesunaikintame bokšte. Kai visagalis Torukas pasirodė prieš mirtinguosius, vienintelis Karalius Threnodaksas, vis dar stovintis ant kojų, neigė Drakontėvio galią. Jie visi buvo sunaikinti pragariškose liepsnose, bet dvylika karalių, kurie tuo metu lenkėsi Torukui, iškart atgimė. Jie tapo Lordais Ličais, galingais didžiojo Drakono pasiuntiniais. O Threnodaksas… jis tikriausiai kenčia visą begalybę kančių, bet nežinia, gal Drakontėvis turi planų ir jam.

Taip pradėjo kilti košmarų tauta – Kriksai. Torukas, su Ličų pagalba, kaupė armijas numirusių karių, prikeltų herojų ar kitų nelaimėliu. Juk vis dėlto, jei kareivis nesiginčija, nebijo ir klauso visų įsakymų, nesvarbu ar miręs jis ar gyvas. Tai buvo tik laiko klausimas, kada visos Šardės salos krito į Toruko rankas. Po keliolikos šimtmečių, šešėlių tauta buvo pasirengusi plukti tiesiai į Immorena ir atkeršyti Drakontėvio priešams. Bet staigi Ogrotų invazija privertė Ličus palaukti.

Ogrotai buvo galingi bei negailestingi padarai. Jie naikino Immoreno gyventojų miestus, pavergė žmones. Žinoma, šis kruvinas konfliktas Kriksams buvo tik į nauda. Gera krūva lavonų buvo pravartus košmarų armijos pastiprinimas. Galų gale, žmonės sugebėjo išstumti Ogrotus iš Immoreno, slapta sukonstravę galingas garo mašinas. Ličai žinoma susidomėjo šiais konstruktais ir pasiuntė šnipus gauti informacijos. Kai Immoreno žmonės susivienijo ir pasiruošė paskutiniam puolimui prieš Ogrotus jų vienintelėje saloje, atėjo laikas pasirodyti Kriksams. Tūkstančiai negyvų karių pasirodė Garlhasto saloje. Žmonės ir Ogrotai buvo nemaloniai nustebinti. Kriksų pajėgos buvo nepralenkiamos. Matydami, kad nėra šansų atsilaikyti, Ogrotai paliepė savo Karo Raganoms visus sunaikinti. Tamsių magijų perkrova nušlavė praktiškai viską nuo žemės paviršiaus. Trys Ličai mirė iškarto, du liko suluošinti ir dabar nebegali palikti Skello (dabartinės Kriksų sostinės).

Po šių įvykių, žmonės grįžo prie savo kvailų konfliktu, o Kriksai tyliai atsistatinėjo savo pajėgas. Neužilgo košmarų armija buvo atkurta ir net stipresnė. Artimiausias iš Drakonų buvo Blaitergastas, saugiai įsikūręs kalnuose, kurie buvo Cygnaro centre. Kelias iki jų buvo nelengvas, nes žmonės, visiškai nesuprasdami kokioje pozicijoje yra, aklai tikėjo, jog Drakontėvio pajėgos atkeliavo į Immorena pulti būtent jų. Nemirėlių kariuomenės puolė mažas provincijas ir kaimelius, taip atkreipdamos dėmesį nuo užslaptintos įsitvirtinimo operacijos. Kai darbai galėjo vykti nepastebimai be jokių papildomų dėmesio atkreipimų, pagrindinės Kriksų pajėgos atsitraukė. Žmonės galvojo, kad jie atlaikė košmarų armijos invaziją, bet iš tiesų, po Cygnaro žemėmis buvo iškasti milžiniški tunelių kompleksai, kuriuose rinkosi dar daugiau nemirėlų, buvo statomi pragariški konstruktai ir toliau įtvirtinamos pozicijos didinant olas.

Visai neseniai Tornvudo miške, žmonės pajautė dalį to, kas augo po jais. Masės gyvų lavonų kilo iš po žemių ir dar kartą smogė stiprų smūgį Immoreno gyventojams. Jei ne Menotas, Tornvudas būtų ilgalaikis Kriksų kariuomenės postas ne tik po žeme bet ir išorėje. Dar po kurio laiko, Tornvudą užpuolė ir Kadoras, taigi Kriksams visiškai neapsimokėjo tęsti išsiveržimą į išorę. Nedidelė kaina, žinant jog praktiškai visos Cygnaro žemės yra vienas didelis mirties taškas, kurio vis dar nemato jo gyventojai.

Torukui yra nesvarbi žemė, ar visiškas Immoreno užkariavimas. Jo legionai buvo sukurti vienam dalykui – sumedžioti Drakontėvio pirmuosius kūrinius. Gal atrodo, kad per tiek laiko Kriksai nieko daug nepasiekė, bet tai tik iliuzija, nes kai esi nemirėlis, žmogaus gyvenimas yra tik akimirksnis tau.

 Danis2005